Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas apmokestinamas pagal naujas taisykles. Dauguma žmonių, turinčių tik būstą, kuriame gyvena, nieko nemokės. Antrųjų būstų ir nuomojamų butų savininkai dabar moka nuo gerokai mažesnės vertės nei anksčiau, o mokestį už 2026 m. reikės sumokėti iki 2027 m. kovo 15 d.
Paaiškiname, ką numato įstatymas, kam jis aktualus ir ką jis reiškia pirkėjams, nuomotojams, nuomininkams ir agentūroms. Visi toliau nurodyti tarifai ir ribos paimti iš paties įstatymo, Finansų ministerijos arba Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paaiškinimų.
Kas pasikeitė
Seimas naująjį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą priėmė 2025 m. birželio 26 d.: už balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė keturi. Įstatymas taikomas nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio ir skiria dvi turto rūšis.
Pagrindinis būstas. Tai gyvenamosios paskirties turtas, kuriame esate deklaravę gyvenamąją vietą. Jis neapmokestinamas iki neapmokestinamojo dydžio, kurį nustato kiekviena savivaldybė, ir šis dydis negali būti mažesnis nei 450 000 eurų. Vertės daliai, viršijančiai šią ribą, savivaldybė nustato tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Kaip 2025 m. lapkritį pranešė LRT, Vilnius pasirinko 0,1 proc. tarifą, o neapmokestinamasis dydis čia yra 450 000 eurų vienam savininkui ir 900 000 eurų dviem bendraturčiams.
Visas kitas turtas. Kitas gyventojui priklausantis gyvenamasis ir nekomercinis turtas, pavyzdžiui, antrasis butas, poilsio namelis, sodo namas ar garažas, sumuojamas ir apmokestinamas pagal bendrą vertę šiais tarifais:
- iki 50 000 eurų – 0 proc.;
- nuo 50 000 iki 200 000 eurų – 0,2 proc.;
- nuo 200 000 iki 400 000 eurų – 0,4 proc.;
- nuo 400 000 iki 600 000 eurų – 0,6 proc.;
- nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų – 0,8 proc.;
- daugiau nei 1 000 000 eurų – 1 proc.
Kiekvienas tarifas taikomas tik tai vertės daliai, kuri patenka į atitinkamą intervalą. Finansų ministerijos duomenimis, iki 2030 m. šios pajamos skiriamos Valstybės gynybos fondui, o nuo 2031 m. šio turto apmokestinimą taip pat nustatys savivaldybės.
Pagal ankstesnę tvarką gyvenamosios paskirties turtas buvo apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifu, bet tik nuo 150 000 eurų vertės. Dabar antrųjų būstų apmokestinimo riba gerokai žemesnė, nors ir tarifai mažesni.
Kiti to paties paketo pakeitimai
- Komercinis turtas apmokestinamas papildomu 0,2 proc. tarifu prie savivaldybės nustatyto tarifo. Pagrindiniam būstui jis netaikomas.
- Apleistas ar neprižiūrimas turtas gali būti apmokestinamas 1–5 proc. tarifu, kurį nustato savivaldybė. Vilniuje į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą įtrauktam turtui taikomas 5 proc. tarifas.
- Parduodant turtą, kurį valdėte ne trumpiau kaip penkerius metus, pajamų mokesčio mokėti nereikia. Anksčiau šis terminas buvo dešimt metų. Kitoms lengvatoms, pavyzdžiui, parduodant būstą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta, taikomos atskiros sąlygos.
- Nuomojant pagal verslo liudijimą dabar galima gauti iki 50 000 eurų pajamų per metus vietoj ankstesnių 45 000 eurų.
- Lengvatinis PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms panaikintas. Finansų ministerija nurodė, kad kartu bus siekiama, jog kompensaciją už šildymą galėtų gauti daugiau gyventojų.
Du pavyzdžiai
VMI pateikia tokį pavyzdį. Jums priklauso butas, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir kuriame esate deklaravę gyvenamąją vietą, ir antras butas, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Pirmasis yra pagrindinis būstas, jo vertė mažesnė už 450 000 eurų neapmokestinamąjį dydį, todėl už jį nieko mokėti nereikia. Antrojo buto pirmiesiems 50 000 eurų taikomas 0 proc. tarifas, o likusiems 50 000 eurų – 0,2 proc., todėl mokestis sudaro 100 eurų per metus.
O štai mūsų pačių pavyzdys pagal tuos pačius tarifus. Nuomotojui priklauso du nuomojami butai, kurių vertė 120 000 ir 150 000 eurų, o gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravęs trečiajame būste. Abiejų nuomojamų butų vertė kartu sudaro 270 000 eurų. Pirmiesiems 50 000 eurų taikomas 0 proc. tarifas, kitiems 150 000 eurų – 0,2 proc. (300 eurų), o likusiems 70 000 eurų – 0,4 proc. (280 eurų), taigi mokestis sudaro 580 eurų per metus. Abiem atvejais skaičiuojama pagal Registrų centro nustatytą mokestinę vertę, kuri paprastai nesutampa su sumokėta kaina.
Ką tai reiškia jums
Jei perkate būstą sau. Deklaruokite jame gyvenamąją vietą. Daugeliu atvejų dėl 450 000 eurų neapmokestinamojo dydžio mokesčio visai nebus. Jei perkate kartu su partneriu ir abu deklaruojate gyvenamąją vietą tame būste, neapmokestinamasis dydis taikomas kiekvieno iš jūsų daliai. Vilniuje tai iš viso yra 900 000 eurų dviem bendraturčiams.
Jei perkate antrąjį būstą ar butą investicijai. Įtraukite metinį mokestį į skaičiavimus. Kai vertė 100 000 eurų, jis sudaro 100 eurų per metus, o turint du butus, kurių bendra vertė 270 000 eurų, – 580 eurų. Mokestis didėja kartu su bendra verte, nes visas ne pagrindinis turtas sumuojamas.
Jei nuomojate būstą. Mokestį mokate jūs, o ne nuomininkas. Pasitikrinkite savo turto mokestines vertes, nes tarifai taikomi jų sumai. O parduodant turtą, kurį valdėte bent penkerius metus, pajamų mokesčio mokėti nebereikia, nors anksčiau tam reikėjo dešimties metų.
Jei nuomojatės. Mokestį moka savininkas. Neturime oficialių duomenų, ar nuomotojai jį perkelia į nuomos kainą, todėl spėlioti nesiimsime. Jūsų nuomos kaina yra tokia, kokia nurodyta sutartyje.
Jei dirbate agentūroje. Pirkėjai klaus, ar būstas bus jų deklaruota gyvenamoji vieta ir kokia jo mokestinė vertė. Mokestinė vertė nurodyta Registrų centro duomenyse, o taisykles paaiškina VMI. Keletą butų turintys investuotojai norės greito skaičiavimo.
Svarbiausios datos
- 2026 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti naujos taisyklės.
- 2027 m. kovo 15 d. gyventojai turi sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. Mokesčio, neviršijančio 5 eurų, mokėti nereikia.
- 2031 m. savivaldybės pradės nustatyti ir ne pagrindinio gyvenamojo turto apmokestinimą.
Susiję straipsniai: 2026 m. ECB palūkanų didinimas ir būsto paskolos, taip pat parduodami būstai Lietuvoje.
Šaltiniai
- Seimas, pranešimas apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo priėmimą, 2025 m. birželio 26 d. (angl.)
- Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XV-344 (e-seimas)
- Finansų ministerija, „Amendments to tax laws adopted by the Seimas“, 2025 m. birželio 30 d. (angl.)
- VMI, klausimai ir atsakymai apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 m.
- VMI, kada gyventojai turi sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m.
- Vilniaus miesto savivaldybė, nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2026 m.
- LRT, „Nuo kitų metų pagrindiniam būstui Vilniuje bus taikomas 0,1 proc. NT mokesčio tarifas“, 2025 m. lapkričio 19 d.
- LRT English, „Lithuanian parliament approves divisive real estate taxes“ (angl.)