2026 m. skolintis Baltijos šalyse vėl pabrango. Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį pirmą kartą nuo 2023 m. padidino pagrindines palūkanų normas, o rugsėjį jas padidino dar kartą. Spalio 29 d. jos paliktos nepakeistos, o kitas sprendimas bus priimtas 2026 m. gruodžio 17 d.
Lietuva, Latvija ir Estija naudoja eurą, todėl tie patys ECB sprendimai pasiekia kiekvieną šių šalių namų ūkį, turintį paskolą su kintamosiomis palūkanomis. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas nuspręsta, nuo kada tai galioja ir ką tai reiškia praktiškai. Lietuvos duomenys paimti iš naujausios Lietuvos banko kreditavimo apžvalgos, paskelbtos 2026 m. lapkričio 6 d.
Ką nusprendė ECB
2026 m. rugsėjo 10 d. ECB valdančioji taryba tris pagrindines palūkanų normas padidino 0,25 procentinio punkto. Sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16 d. Indėlių galimybės palūkanų norma pakilo nuo 2,25 iki 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – iki 2,65 proc., ribinio skolinimosi galimybės – iki 2,90 proc. ECB nurodė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia kainas, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai didesnė už 2 proc. tikslą.
Tą pačią dieną paskelbtose ECB ekspertų projekcijose numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2026 m. sieks 3,0 proc., 2027 m. – 2,5 proc., o 2028 m. – 2,1 proc. Tai ECB, o ne mūsų prognozės.
Spalio 29 d. taryba visų trijų normų nekeitė. Ji pažymėjo, kad energijos kainos toliau kilo, o finansavimo sąlygos nuo rugsėjo sugriežtėjo. ECB taip pat pabrėžė, kad sprendimus priims kiekviename posėdyje atskirai ir iš anksto neįsipareigoja laikytis jokios konkrečios krypties.
Kaip tai pasiekia jūsų būsto paskolą
Beveik visos naujos būsto paskolos Lietuvoje yra su kintamosiomis palūkanomis: banko marža ir EURIBOR, kuris perskaičiuojamas nustatytais intervalais. Lietuvos bankas kaip atskaitos tašką stebi 6 mėn. EURIBOR. Kai keičia sprendimus ECB, paprastai keičiasi ir EURIBOR. Lietuvos banko duomenimis:
- 2026 m. rugsėjį 6 mėn. EURIBOR vidutiniškai siekė 2,9 proc. Tai apie 0,8 procentinio punkto daugiau nei vasarį, prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
- Naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma rugsėjį buvo 4,4 proc., per ketvirtį ji padidėjo 0,3 punkto. Jau suteiktų būsto paskolų vidutinė norma taip pat siekė 4,4 proc.
- Medianinė naujos būsto paskolos mėnesio įmoka nuo konflikto pradžios padidėjo 32 eurais – nuo 522 iki 554 eurų. Per metus ji išaugo 21 proc., arba 97 eurais. Lietuvos banko teigimu, įmokas labiau kėlė brangstantis būstas nei palūkanų normos.
- Spalio pabaigos finansų rinkų lūkesčiai rodė, kad 6 mėn. EURIBOR per artimiausius metus gali pakilti iki maždaug 3,5 proc. ir panašaus lygio išsilaikyti iki 2028 m. pabaigos. Tai finansų rinkų lūkesčiai, kuriuos pateikė Lietuvos bankas, o ne pažadas ir ne mūsų prognozė.
Ką tai reiškia jums
Jei perkate būstą. Didesnis EURIBOR reiškia didesnę mėnesio įmoką už tą pačią paskolą, o bankai, spręsdami, kiek paskolinti, vertina, kokią įmoką galite mokėti. Prieš įsipareigodami dėl kainos gaukite naują banko pasiūlymą ir pasiteiraukite, kiek padidėtų įmoka, jei EURIBOR kiltų toliau. Verta paklausti ir apie fiksuotąsias palūkanas. Trečiąjį ketvirtį vos 4,4 proc. naujų būsto paskolų Lietuvoje buvo sudaryta su ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui fiksuotąja norma, tačiau rugsėjį skirtumas tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų sumažėjo iki 0,4 procentinio punkto.
Jei jau turite paskolą su kintamosiomis palūkanomis. Įmoka keisis kartu su EURIBOR artimiausią perskaičiavimo dieną. Sutartyje patikrinkite, kada ji. Dalis gyventojų persitaria su savo banku arba refinansuoja paskolą kitame banke. Trečiąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai persitarė dėl maždaug 303 mln. eurų vertės būsto paskolų sąlygų.
Jei nuomojatės. Palūkanų sprendimai tiesiogiai nuomos kainos nekeičia. Neradome jokių oficialių duomenų, kurie sietų šių metų palūkanų didinimą su nuomos kainomis, todėl spėlioti nesiimsime. Galime pasakyti tik tiek, kad nuomotojams, turintiems paskolų su kintamosiomis palūkanomis, išlaidos jau padidėjo.
Jei nuomojate būstą. Brangsta jūsų finansavimas, bet daugiau galima uždirbti ir laikant pinigus banke. Naujų namų ūkių terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma Lietuvoje rugsėjį pasiekė 2,5 proc., o vienų–dvejų metų indėlių – 3,6 proc. Vien to nepakanka sprendimui priimti, tačiau į tai verta atsižvelgti, lyginant nuomos pajamingumą su kitomis galimybėmis.
Jei dirbate agentūroje. Kreditavimas nesustojo. Lietuvos bankas teigia, kad kylančios palūkanos kol kas reikšmingai nestabdo kreditavimo augimo: rugsėjį būsto paskolų portfelis per metus padidėjo 14,6 proc. ir augo antru greičiausiu tempu euro zonoje. Pirkėjai vis dar skolinasi, tik brangiau, ir daugelis prieš apžiūrą norės matyti numatomą įmoką.
Latvija ir Estija
ECB palūkanų normos ir EURIBOR visoje euro zonoje vienodi, todėl Rygoje ir Taline viskas veikia taip pat. Šiame straipsnyje pateikti Lietuvos duomenys. Latvijos ir Estijos centriniai bankai skelbia savo kreditavimo statistiką. Apie ją parašysime atskirai, užuot rėmęsi Lietuvos skaičiais.
Svarbiausios datos
- 2026 m. rugsėjo 16 d. įsigaliojo rugsėjį priimtas ECB sprendimas padidinti palūkanas.
- 2026 m. spalio 29 d. ECB palūkanų normų nekeitė.
- 2026 m. gruodžio 17 d. bus paskelbtas kitas ECB pinigų politikos sprendimas.
Ieškote būsto jau dabar? Peržiūrėkite parduodamus būstus Lietuvoje arba perskaitykite mūsų straipsnį apie naująjį nekilnojamojo turto mokestį.
Šaltiniai
- ECB, pinigų politikos sprendimai, 2026 m. rugsėjo 10 d. (angl.)
- ECB, 2026 m. rugsėjo 9–10 d. posėdžio apžvalga (angl.)
- ECB, pinigų politikos sprendimai, 2026 m. spalio 29 d. (angl.)
- ECB valdančiosios tarybos posėdžių kalendorius (angl.)
- Lietuvos bankas, „Kylančios palūkanos kreditavimo augimo kol kas nestabdo“, 2026 m. lapkričio 6 d.