Buvusios Viešpaties Atsimainymo cerkvės raudonų plytų likučiai Radvilėnų plente, Kaune, žiemą (2019 m. sausis)

Cerkvė Radvilėnų plente 2019 m. sausį. Nuotrauka: Vilensija, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Kaune, Radvilėnų plente, tarp daugiabučių ir naujo policijos pastato, stovi raudonų plytų cerkvės likučiai. Jos sienose vis dar matyti reljefiniai kryžiai. Ji buvo pastatyta imperijos kariams, vėliau tapo Lietuvos kavalerijos pulko bažnyčia, sovietmečiu virto autoremonto dirbtuvėmis, o paskui pamažu ėmė griūti. 2023 m. liepą ji buvo parduota viešame aukcione, skelbime gana liūdnai pavadinta „garažo-dirbtuvių pastatu“.

Tai Viešpaties Atsimainymo cerkvės Žaliakalnyje istorija, vienas keisčiausių ir labiausiai jaudinančių pastarųjų metų paveldo pardavimų Lietuvoje. Ją pasakojame remdamiesi „Lrytas“ publikacija, kurios autoriai po aukciono kalbino pirkėją, pardavėją ir paveldosaugininkus.

Cerkvė tvirtovei

Kauno tvirtovė buvo statoma 1882–1915 m., joje veikė šešios cerkvės. Dabartinio Žaliakalnio teritorijoje Rusijos kariuomenė įrengė karinį miestelį, o XIX a. pabaigoje čia buvo dislokuotas 3-iasis Novorosijsko dragūnų pulkas. Beveik visos kareivinės buvo medinės, mūriniai buvo tik cerkvė ir keli ūkiniai pastatai.

Pulko cerkvė 1904 m. įsikūrė eskadrono valgyklos priestate. Joje tilpdavo apie 200 žmonių. Su cerkve sublokuotame manieže galėjo sutilpti du ar trys tūkstančiai karių.

Priesaikos ir husarai

Tarpukariu kariniame miestelyje įsikūrė Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos dalinys, Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, o cerkvė imta naudoti kaip katalikų bažnyčia. Čia ne tik melstasi. Naujokai joje iškilmingai prisiekdavo ginti Lietuvą. 1930 m. medinės kareivinės buvo pakeistos mūrinėmis, įvestas vandentiekis, kanalizacija ir centrinis šildymas. Cerkvės frontoną puošė dailininko Zenono Kolbos mozaika.

Dirbtuvės, gaisrai ir griuvėsiai

Sovietmečiu cerkvėje įrengtos autoremonto dirbtuvės, o manieže – valgykla. Vėliau pastatas daugelį metų stovėjo neprižiūrimas, buvo niokojamas, jo plytos išvogtos, cerkvė ne kartą degė. Pastatas, su kuriuo ji buvo sublokuota, neišliko.

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboro diakonas Konstantin Pankrašov „Lrytas“ pasakojo, kad vaikystėje kasdien eidavo pro ją į mokyklą. Jau tada ja niekas nesirūpino.

Saugoma, bet trapi

2014 m. išlikę cerkvės fragmentai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 37608), jiems suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo ir nustatytos vertingosios savybės: kampiniai piliastrai su įgilintais kryžiais, kapitalinių sienų fragmentai, arkinės langų angos, kolonos, karnizas su dantukų ornamentu ir geometrinis plytų dekoras. Cerkvė taip pat patenka į Kauno istorinės dalies, vadinamojo Žaliakalnio, vizualinės apsaugos pozonį. Kauno technologijos universiteto komanda griuvėsius apmatavo bepiločiais orlaiviais ir sukūrė jų 3D modelį.

Apsauga nėra formali. „Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentų teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre“, – „Lrytas“ sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Sabina Strazdienė. Pagal Lietuvos įstatymus saugomą objektą prižiūrėti privalo jo valdytojas.

Aukcionas

2023 m. liepą valstybės įmonė „Turto bankas“ cerkvės fragmentus su 24,28 aro sklypu pardavė viešame elektroniniame aukcione. Skelbime buvo aprašytas 82,48 kv. m „garažo-dirbtuvių pastatas“, avarinės būklės, išlikę 18 proc. pastato, ir nurodyta, kad tai kultūros paveldo objektas. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą sklypas patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų zoną.

Pradinė kaina buvo 188 561 euras. Aukcione dalyvavo du dalyviai, ir po aktyvaus varžymosi laimėtojas objektą įsigijo už 312 000 eurų (aukciono pardavimo kaina, „Turto banko“ duomenimis). Registrų centro duomenimis, 2023 m. liepos 13 d. pastatą su sklypu įsigijo Kauno bendrovė UAB „Soliris“, tiekianti alyvas ir tepalus.

Jos vadovas Linas Sologubas kalbėjo atvirai. „Kol kas neturime jokių planų. Aiškinamės situaciją. Gali būti ir taip, kad sklypą parduosime. Dar neapsisprendėme, neturime vizijos“, – sakė jis.

Du būdai ją išsaugoti

Kauno tvirtovės VII forto įgulos vadovas Vladimir Orlov mato dvi galimybes: atkurti istorinę pastato paskirtį arba suteikti jam naują, kaip nutiko VII forte, kur buvusiose kareivinėse dabar veikia mokykla. Jis neslėpė, kad tokiam mažam ir taip apgriautam pastatui be langų, durų ir šildymo naują paskirtį ekonomiškai pagrįsti sunku.

Jis priminė ir tai, kaip tokios cerkvės apskritai atsirasdavo. Karininkai statyboms „susimesdavo“ iš savo algų, kai kurie turėjo paveldėtus dvarus. „Ar dabar yra turtingų asmenų, kurie sutiktų ištraukti iš kišenės 3–4 tūkst. eurų ir „susimesti“, kad turėtų koplytėlę?“ – klausė jis. „Jei naujieji šeimininkai išsaugos Viešpaties Atsimainymo cerkvę Žaliakalnyje, jie prisidės prie Kauno savitumo išsaugojimo.“

Diakonas K. Pankrašov nesitiki, kad cerkvę galėtų atstatyti pati stačiatikių bendruomenė. „Būtų stebuklas, jei kas nors ją atstatytų“, – sakė jis.

Po pardavimo jokių viešai paskelbtų planų šiai vietai neradome. Jei kas nors pasikeis, šią istoriją atnaujinsime.

Ką šis pardavimas pasakoja pirkėjams

Skaitykite skelbimą atidžiai. Aukciono skelbime tai buvo garažas-dirbtuvės, o Kultūros vertybių registre – saugoma cerkvė. Prieš dalyvaudami aukcione visada patikrinkite objekto kodą viešajame registre kvr.kpd.lt.

Apsauga eina kartu su pastatu. Kad ir kas būtų savininkas, jis privalo išsaugoti objekto autentiškumą ir vertingąsias savybes ir negali tiesiog išvalyti sklypo, kad ir ką bendrasis planas numatytų žemei.

Net griuvėsiai gali sulaukti konkurencijos. Du dalyviai kainą pakėlė maždaug 65 proc. virš pradinės. Retos vietos su istorija traukia žmones, net jei patį pastatą reikia tvarkyti nuo pamatų.

Ši cerkvė aprašyta ir mūsų apžvalgoje apie istorinius Baltijos šalių pastatus, radusius naujus savininkus, o objektus, kuriuos dar galima įsigyti, rasite apžvalgoje ypatingi istoriniai pastatai, parduodami dabar. Jei turite pastatą su tokia praeitimi, jam vieta mūsų paveldo skiltyje.

Šaltiniai