Šviesiai geltoni Kalnaberžės dvaro rūmai šviesiu stogu, matomi per veją tarp senų medžių (2024 m.)

Kalnaberžės dvaro sodyba, Kėdainių rajonas (2024 m.). Nuotrauka: TautvydasSiburkis, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Už dvylikos kilometrų į šiaurės rytus nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante, tarp senų liepų, ąžuolų ir klevų stovi neogotikiniai dvaro rūmai. Nuo 1869 m. čia vaikystę leido berniukas, vardu Piotras Stolypinas. Vėliau jis tapo Rusijos imperijos ministru pirmininku, o penki iš šešių jo vaikų gimė būtent šiuose rūmuose. Po šimtmečio rūmai stovėjo be stogo.

2022 m. rugsėjį Lietuvos valstybė dvarą pardavė aukcione. Kaip iki to buvo prieita ir ką su dvaru daro nauji šeimininkai, daug pasako apie tai, ką reiškia Lietuvoje pirkti paveldo objektą.

Šeši šimtmečiai vienoje sodyboje

Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. Hermano Vartbergės kronikoje, kai Livonijos ordinas niokojo Nevėžio vidurupį. XVII–XVIII a. dvarą valdė Radvilos, kurie rūmus daugiausia naudojo medžioklei. XIX a. jis atiteko grafams Čapskiams.

Po 1863 m. sukilimo grafas Eduardas Čapskis už sukilėlių rėmimą buvo ištremtas į Sibirą, o jo dvarai konfiskuoti. Kalnaberžę pigiai įsigijo rusų generolas Sergejus Kušelevas. Vietos istorikai pasakoja, kad 1868 m. jis dvarą kortomis pralošė kitam generolui, Arkadijui Stolypinui (Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad Stolypinui dvaras parduotas 1882 m.). Arkadijus pastatė iki šiol išlikusius rūmus. Juos paveldėjęs sūnus Piotras rekonstravo rūmus neogotikos stiliumi ir su šeima čia leisdavo vasaras. 1910 m. rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas, dvarą lankė ministrai, netoliese buvo apgyvendinti šimtai apsaugos kariškių. 1911 m. iš Kalnaberžės Stolypinas išvyko į Kijevą, kur buvo nušautas.

1924 m. dvaro centrą su 9 pastatais ir 70 ha žemės nusipirko poetas Kazys Binkis. Išmokėti skolų jis neįstengė ir dvarą perleido Teisingumo ministerijai. 1925 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga, berniukų kolonija. Po karo dvare veikė vaikų namai, nuo 1959 m. internatinė mokykla, vėliau įsikūrė kolūkio administracija.

Nepriežiūra, teismas ir aukcionas

2001 m. dvarą už 12 tūkst. litų nupirko bendrovė „Lukta“, tuo metu valdyta politiko Viktoro Uspaskicho. Niekas nebuvo daroma, pastatas toliau nyko. Paveldosaugininkai kreipėsi į teismą, ir 2012 m. pabaigoje Panevėžio apygardos teismo sprendimu dvaras perimtas valstybės žinion. „Tiek, kiek buvo išlikusių vertingų elementų, detalių, jos sunyko“, – 2025 m. tv3.lt sakė Kultūros paveldo departamento specialistė.

Nuo 2017 m. valstybė tvarkė rūmų stogą ir fasadus. Vėliau valstybės įmonė Turto bankas dvarą pateikė parduoti. Parduodamą kompleksą sudarė penki statiniai: beveik 507 kv. m ploto pagrindiniai rūmai, 982 kv. m mokyklos pastato liekanos, 495 kv. m ir 570 kv. m ūkiniai pastatai ir 72 kv. m kiemo rūsys. Kompleksui priskirtas nuomojamas 13,7 ha sklypas, aplink plyti XIX a. viduryje įkurtas parkas. Dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Aukcionas vyko 2022 m. rugsėjį. Du dalyviai statymus pradėjo likus vos porai minučių iki pabaigos. Pradinė kaina: 53 700 eurų. Aukciono pardavimo kaina, kaip skelbė Turto bankas: 73 tūkst. eurų. Pirkėjas atsirado jau per pirmąjį aukcioną. Turto bankas pabrėžė, kad dvarų aukcionai paprastai sulaukia nedaug dalyvių, nes kiekvienas dvaras turi rasti pirkėją, turintį viziją, kaip jį prikelti naujam gyvenimui.

Šeima, kuri ėmėsi dvaro

Aukcioną laimėjęs pirkėjas dvaro ilgai nelaikė. Kaunietis statybos inžinierius ir nekilnojamojo turto vystytojas Marius Šiburkis su žmona architekte Inga sužinojo, kad jų pažįstamas ką tik įsigijo Kalnaberžę ir ieško, kam ją perparduoti. Jie iškart nuvažiavo pažiūrėti. „Kiti Kalnaberžės dvare matė vien tik neįveikiamas problemas, o mudu, svajotojai, įžvelgėme viziją, kaip ši vieta ateityje galėtų atgimti“, – „Kėdainių mugei“ pasakojo M. Šiburkis. Antrą kartą kartu atvažiavęs sūnus Tautvydas buvo tos pačios nuomonės: po visu tuo šabakštynu greičiausiai slepiasi daug gero.

Net ir tada viskas nebuvo paprasta. Sumokėjus avansą, pardavėjas atvyko pranešti, kad atsirado kita pirkėja, siūlanti daugiau. Ši galiausiai persigalvojo, o pardavėjas prisipažino besijaučiąs taip, lyg būtų pralošęs dvarą kortomis. Šeima dvarą perėmė 2023 m. pradžioje. (Jų sumokėta kaina viešai neskelbta.)

Darbai prasidėjo 2023 m. pavasarį, daugiausia lauke. Šiburkiai sutvarkė 13 ha parką, rovė kelmus, lygino žemę, vejai prireikė tonos sėklų. Išvalė tvenkinius, išvalę šulinį suprato turį savo vandens, įsivedė elektrą. Viduje autentikos išliko labai nedaug. „Viduje radome tai, ką matote“, – sakė Tautvydas: kelios staktos, plikos sienos, jokių lubų, vienas kitas senas koklis, pagal kurį gal pavyks atstatyti kelias krosnis. Po vėlesniais sluoksniais atidengtas sienos dekoro fragmentas iš Stolypino laikų.

2025 m. liepą nacionalinis plėtros bankas ILTE projektui skyrė kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų paskolą „Paveldas“, iš kurios 30 proc. dengiama dotacija. Iš viso į dvaro atnaujinimą investuojama daugiau nei 700 tūkst. eurų, projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius. Atnaujintame dvare numatyta viešoji erdvė renginiams, dvi salės edukacijoms ir bendruomenės veiklai, nedidelis muziejus apie buvusius dvaro šeimininkus, šeši svečių kambariai ir savitarnos kavinė. Rūmai turėjo būti uždaryti 2025 m. gegužės viduryje paskutiniams vidaus ir išorės tvarkybos darbams, kuriuos šeima planavo baigti iki 2026 m. pabaigos. Parkas lieka atviras lankytojams, o šeimininkai sako, kad lentelių „Privati valda“ čia niekada nebus.

Ką šis sandoris pasako pirkėjams

Kaina yra tik įėjimo bilietas. Dvaras parduotas už 73 tūkst. eurų. Į jo atnaujinimą iš viso investuojama daugiau nei 700 tūkst. eurų, beveik dešimt kartų daugiau, ir tam prireikė paveldo paskolos bei dotacijos.

Apsauga lieka su pastatu. Kalnaberžė grįžo valstybei, nes ankstesnis savininkas ja nesirūpino. Saugomas objektas reiškia teisinę pareigą jį prižiūrėti, o paveldosaugininkai iš tiesų kreipiasi į teismą.

Paveldo sandoriai dažnai vyksta dviem etapais. Pirmasis aukciono pirkėjas dvarą perpardavė po kelių mėnesių. Jei jus domina istorinis objektas, aukcionas nėra vienintelė proga jį įsigyti.

Daug autentikos viduje nesitikėkite. Dešimtmečiai, kai čia veikė mokykla, vaikų namai ir kontoros, sunaikino didžiąją dalį interjero. Prieš teikdami pasiūlymą, patikrinkite įrašą registre kvr.kpd.lt (Kalnaberžės unikalus kodas 215) ir apžiūrėkite objektą vietoje.

Kalnaberžę rasite ir mūsų apžvalgoje apie istorinius Baltijos šalių pastatus, radusius naujus šeimininkus, greta šiuo metu parduodamų istorinių pastatų. Jei turite dvarą, bažnyčią ar kitą pastatą su panašia praeitimi, jam vieta mūsų istorinių ir paveldo objektų skiltyje.

Šaltiniai