Jei atvykstate gyventi į Lietuvą su leidimu gyventi, viena nedidelė procedūra turi įtakos ir būsto pasirinkimui: gyvenamosios vietos deklaravimas. Jūsų adresas įrašomas į Gyventojų registrą, o valstybės institucijos jį naudoja teikdamos paslaugas, siųsdamos laiškus ir skirdamos vietas mokyklose ar darželiuose.

Nuomininkui svarbiausia tai, kad deklaruoti adreso savarankiškai negalite. Reikia savininko sutikimo arba dokumento, patvirtinančio teisę gyventi toje patalpoje. Todėl apie deklaravimą verta paklausti prieš pasirašant nuomos sutartį, o ne po to.

Šiame gide aprašomos taisyklės, kurias skelbia Migracijos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė ir Registrų centras. Taisyklės keičiasi, tad prieš imdamiesi veiksmų pasitikrinkite gido pabaigoje nurodytus oficialius šaltinius.

Kas privalo deklaruoti ir iki kada

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti užsieniečiai, turintys dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvoje. Ne ES piliečiams tai leidimas laikinai ar nuolat gyventi, o ES piliečiams – pažyma apie teisę gyventi Lietuvoje.

Terminas yra vienas mėnuo. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos atsiradimo. Naujai atvykusiam užsieniečiui Migracijos departamentas šį mėnesį skaičiuoja nuo leidimo gyventi ar pažymos atsiėmimo dienos.

Su viza deklaruotis negalima. Vilniaus savivaldybė aiškiai nurodo: pirmiausia gaunamas leidimas gyventi, tik tada deklaruojama gyvenamoji vieta. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos, tad patvirtinimą išsaugokite.

Du būdai deklaruoti pirmą kartą

Nuo 2021 m. pirmą kartą leidimo prašantys užsieniečiai gali rinktis.

  1. Per Migracijos departamentą. Pildydami prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS, nurodote adresą ir pridedate dokumentą, patvirtinantį teisę ten gyventi. Priėmus sprendimą išduoti leidimą, deklaravimo duomenys perduodami automatiškai, todėl atskiros deklaracijos pildyti nereikia.
  2. Seniūnijoje, atsiėmus leidimą. Sistemoje MIGRIS pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o per mėnesį nuo leidimo atsiėmimo deklaruojatės savo seniūnijoje.

Pirmuoju būdu sutaupysite vieną apsilankymą, tačiau būstą turėsite susirasti dar iki vizito Migracijos departamente. Antrasis būdas palieka laiko susirasti būstą jau atvykus.

Kas laikoma įrodymu, kad galite ten gyventi

Migracijos departamentas priima vieną iš šių dokumentų:

  • Savininko sutikimą. Jis turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jei sutikimas nepatvirtintas, savininkas turi atvykti kartu su jumis į Migracijos departamentą rezervuotu vizito laiku, ir sutikimą patvirtins prašymą priimantis darbuotojas.
  • Nuomos ar panaudos sutartį su fiziniu ar juridiniu asmeniu. Jos nebūtina tvirtinti notariškai ar registruoti Registrų centre.
  • Juridinio asmens raštą, patvirtinantį teisę gyventi jam priklausančioje patalpoje, arba dokumentą, patvirtinantį apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą vietą bendrabutyje.

Jei būstas jums priklauso nuosavybės teise arba nuomos sutartis įregistruota Registrų centre, šių dokumentų Migracijos departamentui teikti nereikia.

Jei deklaruojatės seniūnijoje, savininkas gali pasirašyti tiesiog deklaracijos formoje arba atvykti kartu su jumis. Jei dokumentus siunčiate paštu ar el. paštu, Vilniaus savivaldybė prašo paso ir leidimo gyventi kopijų, taip pat nuomos sutarties arba savininko sutikimo kopijos, o jei savininkas pasirašė deklaracijoje, ir jo asmens dokumento kopijos.

Studentai bendrabutyje

Užsienio studentams galioja ta pati tvarka: pirmiausia leidimas gyventi, tada deklaravimas. Gyvenant bendrabutyje, sutikimą deklaruotis duoda bendrabučio administracija, o deklaraciją pateikiate seniūnijai, kurios teritorijoje yra bendrabutis. Įsikeldami paprašykite tokio rašto tarptautinių ryšių skyriuje ar bendrabučio administracijoje.

Ploto reikalavimas, nuo kurio priklauso būsto pasirinkimas

Kiekvienas pilnametis užsienietis, prašantis leidimo gyventi, turi įrodyti, kad jam tenka ne mažiau kaip 7 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto. Atvykstantiems mokytis ar studijuoti pakanka 4 kvadratinių metrų. Nepilnamečiams šis reikalavimas netaikomas.

Tai ypač svarbu nuomojantis bendrai. Kai tuo pačiu adresu deklaruojasi keli žmonės, ploto turi pakakti kiekvienam. Pasitikrinkite skelbime nurodytą plotą ir paklauskite savininko, kiek žmonių tuo adresu jau deklaruota.

Internetu ar gyvai

Registrų centras nurodo, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti seniūnijoje, per Elektroninių valdžios vartų portalą arba Registrų centro savitarnoje, o deklaruojant internetu savininkas sutikimą taip pat patvirtina elektroniniu būdu. Užsieniečiui deklaruotis internetu paprastai galima tik turint Lietuvos e. valdžios prisijungimą. Oficialūs Vilniaus puslapiai dėl epaslaugos.lt naudojimo užsieniečiams pateikia skirtingą informaciją, todėl jei lietuviško prisijungimo dar neturite, planuokite apsilankyti seniūnijoje.

Kiekviena savivaldybė turi savo seniūnijas. Vilniuje jų yra 21, o savivaldybės interaktyvus žemėlapis parodo, kuriai seniūnijai priklauso jūsų adresas. Kituose miestuose kreipkitės į to miesto ar rajono seniūniją, kurioje gyvensite.

Kai keičiate būstą ar išvykstate

Pakeitę gyvenamąją vietą, ją iš naujo deklaruojate per vieną mėnesį. Jei nuomos sutartyje ar savininko sutikime nurodyta data, iki kurios leidžiama gyventi, deklaravimo duomenys galioja tik iki tos datos, tad pratęsę sutartį deklaraciją atnaujinkite.

Jei išvykstate iš Lietuvos ilgiau nei šešiems mėnesiams, pagal įstatymą privalote deklaruoti išvykimą. Vilniaus savivaldybė nurodo 180 dienų laikotarpį, o išvykimą galima deklaruoti savo seniūnijoje. Jei reikia deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos, pavyzdžiui, bankui, ją išduoda seniūnija: Vilniuje atvykus tą pačią dieną arba el. paštu per tris darbo dienas.

Kas gresia nedeklaravus

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas ar melagingų duomenų pateikimas yra administracinis nusižengimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnį. Už jį skiriamas įspėjimas arba nuo 10 iki 14 eurų bauda, o pakartotinai – nuo 14 iki 30 eurų bauda. Vis dėlto didesnė bėda praktinė: be deklaruoto adreso institucijų laiškai gali jūsų nepasiekti, o kai kurioms paslaugoms deklaruota gyvenamoji vieta būtina.

Ko paklausti prieš pasirašant nuomos sutartį

  • Ar leisite čia deklaruoti gyvenamąją vietą ir ar pasirašysite deklaraciją arba patvirtintą sutikimą?
  • Ar sutartis bus rašytinė ir ar joje nurodyta pabaigos data?
  • Koks gyvenamasis plotas kvadratiniais metrais ir kiek žmonių šiuo adresu jau deklaruota?
  • Jei deklaruosiuosi per Migracijos departamentą, ar galėsite atvykti kartu arba patvirtinti sutikimą pas notarą ar seniūną?

Jei savininkas nesutinka, kad deklaruotumėtės, leidimą gyventi turinčiam nuomininkui tai rimtas įspėjimas. Live Baltic svetainėje galite peržiūrėti ilgalaikės nuomos skelbimus Lietuvoje ir šiuos klausimus užduoti jau pirmoje žinutėje. Daugiau apie tai, ką patikrinti sutartyje, rasite gide Prieš pasirašant nuomos sutartį.

Oficialūs šaltiniai

Šis gidas yra bendro pobūdžio informacija, ne teisinė konsultacija. Paskutinį kartą tikrinta 2026 m. lapkričio 9 d.