Dažnai manoma, kad Lietuvos būsto rinką traukia Vilnius, o regionai tik seka iš paskos. Oficialūs duomenys rodo įdomesnį vaizdą. 2026 m. antrąjį ketvirtį būsto kainos Vilniuje ir likusioje Lietuvoje augo beveik vienodu tempu. O per dešimt metų už sostinės ribų kainos išaugo netgi šiek tiek daugiau.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) būsto kainų indeksas ir ko jis neparodo. Visi skaičiai paimti iš oficialaus indekso. Nė vienas jų nėra apskaičiuotas pagal Live Baltic skelbimų prašomas kainas.
Ką matuoja indeksas
Būsto kainų indeksas rodo, kaip laikui bėgant kinta Lietuvoje perkamo būsto kainos. Jis skaičiuojamas pagal Registrų centre įregistruotus būsto pirkimo sandorius, todėl atspindi sandorių, o ne prašomas kainas. VDA jį skelbia kas ketvirtį trims teritorijoms: visai šaliai, Vilniaus miesto savivaldybei ir likusiai šalies teritorijai.
Indeksas rodo pokytį, o ne kainą eurais. 2025 m. vidurkis prilygintas 100. Jei indeksas yra 112,75, vadinasi, kainos buvo 12,75 proc. didesnės už 2025 m. vidurkį.
Naujausias ketvirtis: 2026 m. II ketvirtis
| Teritorija | Indeksas (2025 m. = 100) | Pokytis per ketvirtį | Pokytis per metus |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 112,75 | +5,0 % | +14,3 % |
| Vilniaus miesto savivaldybė | 112,51 | +4,8 % | +14,4 % |
| Likusi Lietuva | 112,92 | +5,2 % | +14,3 % |
Šaltinis: VDA, rodiklis S7R334, visi būsto įsigijimai. Pokyčius apskaičiavome pagal paskelbtas indekso reikšmes.
Skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies tesiekė dešimtąją procentinio punkto dalį. Metinis augimas paspartėjo visur: 2026 m. pirmąjį ketvirtį jis siekė 12,0 proc. Vilniuje ir 11,8 proc. likusioje šalyje.
Butai brangsta sparčiau nei namai
Indeksas būstą skirsto į butus daugiabučiuose ir vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus. Visoje Lietuvoje per metus iki 2026 m. II ketvirčio:
- butai pabrango 15,7 proc.
- namai pabrango 10,3 proc.
Iš paskelbtų grupių sparčiausiai brango ankstesnės statybos butai už Vilniaus ribų: per metus jie pabrango 19,1 proc. Ankstesnės statybos butai Vilniuje pabrango 15,5 proc.
Senesnis būstas brangsta sparčiau nei naujas
Visoje Lietuvoje ankstesnės statybos būstas per metus pabrango 15,3 proc., o naujos statybos – 11,6 proc. Vilniuje atitinkamai 14,9 ir 12,6 proc. Pirkėjui tai reiškia, kad senesnės statybos butas, kuris atrodė pigesnis pasirinkimas, kainomis sparčiai vejasi naujus.
Vilnius ir regionai pirmavo pakaitomis
Žvelgiant į metinį augimą kiekvieną ketvirtį, nuolatinio lyderio nėra:
| Ketvirtis | Vilnius, pokytis per metus | Likusi Lietuva, pokytis per metus |
|---|---|---|
| 2023 m. IV ketv. | +11,0 % | +6,3 % |
| 2024 m. II ketv. | +8,7 % | +11,8 % |
| 2024 m. IV ketv. | +8,2 % | +11,1 % |
| 2025 m. II ketv. | +9,5 % | +8,2 % |
| 2025 m. IV ketv. | +9,6 % | +11,8 % |
| 2026 m. II ketv. | +14,4 % | +14,3 % |
2023 m. Vilnius aiškiai pirmavo. Didžiąją 2024 m. dalį ir 2025 m. pradžioje būstas sparčiau brango likusioje šalyje. Nuo tada abu rodikliai suartėjo.
Penkeri ir dešimt metų
| Laikotarpis | Vilnius | Likusi Lietuva | Lietuva |
|---|---|---|---|
| 5 metai (2021 m. II ketv. – 2026 m. II ketv.) | +89,9 % | +77,8 % | +83,2 % |
| 10 metų (2016 m. II ketv. – 2026 m. II ketv.) | +170,7 % | +188,4 % | +180,1 % |
Per penkerius metus būstas sparčiau brango Vilniuje, per dešimt – likusioje Lietuvoje. Bet kuriuo atveju per penkerius metus kainos išaugo maždaug keturiais penktadaliais, o per dešimt – beveik patrigubėjo. Todėl būsto įperkamumas tapo ir politine tema. Nuo 2026 m. rugpjūčio Lietuvos bankas pakeitė ir pradinio įnašo reikalavimus: pirmąjį būstą perkantiems minimalus įnašas sumažintas, o kai kuriems antrą būstą perkantiems – sugriežtintas (plačiau – mūsų gide apie pirmąjį būstą).
Kontekstas: 2008 m. krizė
Indeksas skaičiuojamas nuo 2006 m. Kainos piką pasiekė 2008 m. antrąjį ketvirtį, o paskui smarkiai krito: 2010 m. pirmąjį ketvirtį šalies indeksas buvo 38,5 proc. žemesnis nei piko metu. Vilniuje kainos nukrito 36,2 proc., likusioje Lietuvoje – 40,2 proc.
Atsigauti prireikė maždaug dešimtmečio. Šalies indeksas 2008 m. piką pirmą kartą viršijo 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Likusioje Lietuvoje tai įvyko anksčiau, 2019 m. I ketvirtį, Vilniuje – vėliau, 2020 m. III ketvirtį. Šiandien šalies indeksas daugiau nei dvigubai viršija 2008 m. piką.
Ką tai reiškia perkantiems ar nuomojantis būstą
- Oficialus indeksas geriausiai parodo tikrąsias sandorių kainas. Jis grindžiamas įregistruotais pirkimo–pardavimo sandoriais. Bet kuriame portale, taip pat ir mūsų, skelbiamos prašomos kainos rodo, kiek tikisi gauti pardavėjai, ir gali skirtis nuo to, kiek sumoka pirkėjai.
- Rinka už Vilniaus ribų nebėra lėta. Jei lyginate Kauną, Klaipėdą ar mažesnius miestus su sostine, tikėkitės, kad ten kainos kyla taip pat sparčiai.
- Indeksas nepasako, kiek vertas konkretus butas. Jis apibūdina visą rinką. Konkretų būstą verta palyginti su neseniai netoliese sudarytais sandoriais; pradėti galite nuo mūsų sandorių kainų patikros.
Jei norite pamatyti, kiek pardavėjai prašo dabar, mūsų Baltijos šalių prašomų kainų indeksas perskaičiuojamas pagal dabartinius skelbimus. Tik atminkite, kad tai prašomos, o ne sandorių kainos. Galite peržiūrėti parduodamus butus Vilniuje arba parduodamą nekilnojamąjį turtą Kaune.
Straipsnį atnaujinsime, kai VDA paskelbs trečiojo ketvirčio duomenis.